Kurtuvėnų regioninis parkas

parallax background

Kurtuvėnų regioninis parkas – tai vieta atrasti ir pamilti gamtą. Kviečiame apsilankyti!

Kurtuvėnų regioninis parkas - didžiule kraštovaizdžio įvariove žavintis parkas. Čia atrasite miškuose pasislėpusias ežerėlių grandines, upių slėniai sužavės savo didybe, nustebsite atradę žemynines kopas, aplankius Kurtuvėnų regioninio parko pelkes pasijausite esantys paslaptingoje pasakoje, o pažintis su kultūros paveldo kūriniais sužavės kiekvieną.

http://www.kurtuva.lt/ - Kurtuvėnų dvaro pramogų kompleksas
http://www.krpd.lt/ - Kurtuvėnų regioninis parkas
Gyvoji gamta

Kurtuvėnų regioniniame parke galima rasti didelę augalijos ir gyvūnijos įvairovę. 80% regioninio parko teritorijos dengia miškai, tai trečias miškingiausias regioninis parkas Lietuvoje. Dėl didelių miškų plotų čia galima rasti tokių gyvūnų kaip pilkieji vilkai, baltieji kiškiai, barsukai ir kiti. KRP teritorijoje esantys žuvininkystės tvenkiniai bei ežerai privilioja daug retų ir migruojančių paukščių rūšių kaip baltieji garniai, jūriniai ereliai, juodosios žuvėdros. Juodlės ežero pakrantėse ir salose ne tik galima stebėti daugelį retų paukščių rūšių tačiau ir išgirsti retojo Didžiojo baublio baublimą. Miškuose, pievose ir pelkėse išdidžiai auga retieji augalai: atžalinis dumbalbragis, pūkuotoji apuokė, karoklinė skliautenė, gegužraibiniai augalai. 

Kultūros paveldas

Parke gausu senosios Žemaitijos paveldo. Girnikų šventkalnis, legendose minimas kaip milžinų motinos Kurtuovės kapas, buvo trijų baltų genčių – žemaičių, kuršių ir žiemgalių – jungtis. Kurtuvėnų dvaras, žinomas nuo XV a., yra vienas seniausių Lietuvos dvarų ir garsus seniausiu bei didžiausiu mediniu baroko stiliaus svirnu. XIX a. kastas Ventos – Dubysos perkaso hidrotechninis kompleksas, sujungtas su aplinkiniais ežerais, uostu, prieplaukomis, užtvankomis, vandens malūnais ir žuvininkystės tvenkiniais pakeitė kraštovaizdį. Tai trūkstama grandis žmogaus kurtame Baltijos ir Juodąją jūras jungusiame vandens kelyje.

Negyvoji gamta

Regioninio parko hidrografinė vertybė – Pageluvio ežerynas – dešimties ežerėlių vėrinys. Ventos – Dubysos senslėnyje trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai. Didybe spinduliuoja Martyno, Vėžalių, Linartų, Arvydiškių milžinai rieduliai. Vainagių – Raudsparnės kalvų grandinėje aukščiausiai iškyla Raudsparnės (200,2 m) kalva. Milžinų supiltas Girnikų šventkalnis - aukščiausia Šiaulių rajono kalva (183,1 m), šalia jo, ramiai stūkso kadaise ežeru buvusi Bulėnų pelkė.