Naujienos

parallax background
Atsinaujinusi Jautmalkės Gamtos Mokykla atveria duris mažiems ir dideliems lankytojams!
Edukacijos "Piemenėlių pramanai" bei "Piemenų pramanai" su Kultūros pasu

Jautmalkės gamtos mokykloje jau vykdomos edukacijas su Kultūros pasu. "Piemenėlių pramanai" pritaikyti 3-6 klasių mokiniams, "Piemenų pramanai" - 9-12 klasių mokiniams. Užsiėmimai trunka 2 val. lauke, mokyklos teritorijoje. Registruokitės per Kultūros paso sistemą, o jei nerandate jums tinkamo laiko - skambinkite tiesiai mums. 

Plačiau apie edukacijas skaitykite https://www.jautmalkesmokykla.lt/veiklos-ir-paslaugos/.

Vaikams labai patinka būti gamtoje. Todėl edukacijų dalyviai gali planuotis ilgesnę viešnagę Kurtuvėnų regioniniame parke - atvykti prieš edukaciją anksčiau ar likti po užsiėmimo savarankiškai veiklai.

Jautmalkės gamtos mokyklos apylinkės - pažintiniai takai, gražus kraštovaizdis, sužymėtos saugomos parko vertybės - atviros lankytojams. 

Kalėdų eglutė

Kalėdos jau ne už kalnų, o Kalėdinės eglutės gal būt jau puošia jūsų namus. Būnant vaikais eglutės puošimas būdavo neatsiejama Kalėdų tradicija, kuri namuose sukurdavo pačią geriausią Kalėdinę nuotaiką. Turbūt dar ir Jūsų, kurie dar tik puošite Kalėdinę eglutę, tad Jautmalkės Gamtos Mokykla skatina neužmiršti ekologiškų ir gamtai draugiškų eglutės papuošimų. Tai gali būti viskas ką randate gamtoje – eglių ar pušų kankorėžiai, džiovintos uogos ar vaisiai, taip pat, nesunkiai galite papuošti savo eglutę perdirbto popieriaus papuošimais ar girliandomis.

Linksmų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų!

Kodėl medžiai meta lapus?
Atėjus rudeniui daugelis mėgstame išeiti į miesto parką, mišką, pasivaikščioti tarp šiugždančių medžių lapų. Vaikštant ir grožėjantis spalvų įvairove, turbūt ne daugelis susimąstome, o vis dėlto kodėl atėjus rudeniui lapai pakeičia spalvą ir krenta nuo medžių?
Lietuva yra vidutinių platumų klimato juostoje, tai reiškia, kad mums yra būdingas klimato sezoniškumas, t.y. būdingi visi keturi metų laikai: šalta žiema, šilta vasara ir tarpiniai sezonai - pavasaris ir ruduo. Kadangi, toks klimatas leidžia augti ne tik visžaliams augalams kaip eglės, pušys ar kadagiai, tačiau ir lapuočiams medžiams ir krūmams – ąžuolai, liepos, lazdynai. Būtent lapuočiai medžiai ir krūmai prieš žiemą atsikrato savo lapų. Medžių ir krūmų lapai yra maisto medžiagų gamyklos, kur anglies dvideginis su vandeniu veikiamas saulės šviesos paverčiamas deguonimi ir gliukoze. Atėjus rudeniui dienos ima trumpėti, mažėja saulės šviesos ir artėja laikas kai lapai nebebus naudingi medžiui, o tik padarys jį lengviau pažeidžiamą. Žiemą medžiai neturi galimybės gauti tiek vandens kiek šiltuoju metų laiku, nes žemės paviršius sušalęs. O dienos  trumpos, tad ir saulės šviesos nėra daug. Lapai tokiu metu efektyviai gaminti gliukozės negali.Žiemą lapai medžiams sukeltų pavojų būti nulaužtiems, nes ant didelių plotų ir šakų struktūros galėtų susikaupti daug sniego, kurio neatlaikę šakos išlūžtų (taip dažnai nutinka kai netikėtai iškrenta sniegas vėlai pavasarį ar anksti rudenį). Ne gana to, nemažai lapų šiltuoju metu būna apgadinami kenkėjų (lapsukiai, karkvabaliai ir kiti) ir nebevykdo arba neefektyviai vykdo fotosintezę.
O kodėl lapai pakeičia savo spalvą?
Visi žinome, kad medžių lapai šiltuoju metų laiku būna žali. Medžių lapuose esantis chlorofilas - (iš gr. chloros – žalias, phyllon – lapas)grupė žalių, magnio turinčių augalų pigmentų – lapus nudažo žalia spalva. Tačiau orui atvėsus prasideda chlorofilo yrimas, šiam junginiui pasišalinant iš lapo žalia spalva nyksta kartu su juo. Tačiau iš kur atsiranda gelsvos, raudonos ir rudos, rudens laikui būdingos spalvos? Lapui dar esant žaliu jame taip pat yra ir šių spalvų pigmentų, tačiau žalios spalvos kiekis lape jas dažniausiai užgožia. Chlorofilui, kuris suteikia lapui žalią spalvą, pasišalinus šios spalvos atsiskleidžia, Skirtingų medžių lapai rudeniui atėjus yra linkę būti oranžiniai, geltoni ar rudi, tai priklauso nuo to kas juose lieka pasišalinus chlorofilui. Geltoną spalvą suteikia lapuose esantys ksantrofilai, o oranžinę – karotinoidai. Raudoną spalvą suteikia lapuose esantis antocianinas, kuris tampa raudonas tik paveiktas žemesnės temperatūros.
Atkeliavo pirmosios šalnos
Štai ir sulaukėme pirmųjų rimtesnių šalnų. Nors šalnos šiemet ir vėluoja, tačiau pagaliau jos pasirodė ir oro sąlygos pradeda panašėti į lapkričio mėnesiui būdingus orus. Tolimesnių orų prognozių nepateiksime, tačiau galime atsakyti kas yra ir kodėl susidaro šalnos.
Šalna vadinamas reiškinys kuomet oro temperatūra vakaro ir nakties metu nukrenta iki neigiamos (nuo -1 ik -3 laips. C), kai dienos metu temperatūra būna aukščiau nulio. Šalnos gali būti kelių tipų: Advekcinė šalna susidaro kuomet atplūsta šalta oro masė, Lietuvoje tokio tipo šalna susidaro atslinkus arktiniai oro masei. Radiacinė šalna susidaro ramiomis naktimis, kai dangus būna giedras ir žemės paviršius intensyviai spinduliuoja šilumą. Mišrioji šalna yra pirmosios ir antrosios šalnos tipo mišinys.
Kalbant apie šio ryto šalnas, šiąnakt pas mus buvo apsilankiusi šalto oro masė slinkusi nuo Arkties, taip pat, nakties ir vakaro sąlygos buvo ramios, o nakties metu dangus prasigiedrijo. Tokiomis sąlygomis susidaro mišrioji šalna, kuomet atslinkusi šalta oro masė dar labiau atvėsinama nuo vėstančio žemės paviršiaus, todėl šiandien turėjome galimybę grožėtis baltai pasidabinusį kraštovaizdį.

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.

Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.

Sutinku
Parinktys